Opera CARO SUŽADĖTINĖ - Kauno Muzikinis Teatras


Kauno valstybinio muzikinio teatro ir Estijos tarptautinio operos festivalio PromFest bendras projekta Nikolajus Rimskis-Korsakovas Caro sužadėtinė

2 dalių opera
I.Tiumenevo libretas pagal L.Mėjaus dramą

Atliekama originalo kalba
Trukmė 3 val. 10 min.

Muzikinis vadovas ir dirigentas Erki Pehk (Estija)
Dirigentas Jonas Janulevičius
Režisierius ir choreografas Teet Kask (Estija)
Scenografas, kostiumų ir grimo dailininkas Madis Nurms (Estija)
Šviesos dailininkas Margus Vaigur (Estija)
Chormeisteris Ramūnas Tilvikas

Premjera 2013 m. birželio 6 d. Estijoje
Premjera operos festivalyje „Birgitta“ 2013 m. rugpjūčio 15 d.
Premjera Kaune 2013 lapkričio 16 d.

Grigorijus Griaznojus – Andrej Savchenka (Baltarusija)
Marfa – Elīna Šimkus (Latvija)
Liubaša – Angelina Shvachka (Ukraina)
Maliuta Skuratov – Tadas Girininkas (Lietuva)
Vasilijus Sobakinas – Vladimiras Prudnikovas (Lietuva)
Ivanas Lykovas - Kęstutis Alčauskis (Lietuva)
Jelisejus Bomelijus – Žanas Voronovas (Lietuva)
Domna Saburova – Nomeda Vilkanauskaitė (Lietuva)
Duniaša – Jomantė Šležaitė (Lietuva)

Kauno valstybinio muzikinio teatro choras ir orkestras

Pagrindinių partijų atlikėjai - Estijos tarptautinio operos festivalio PromFest dainininkų konkurso Klaudia Taev laureatai

Kauno valstybinio muzikinio teatro choro ir orkestro artistai bei keletas solistų drauge su dainininkais iš kitų šalių birželio 6, 8 d. dalyvavo rusų kompozitoriaus N.Rimskio-Korsakovo operos „Caro sužadėtinė“ premjeroje Estijoje, Piarnu miesto teatre „Endla“.

Ši premjera – jau antrą kartą vykdomas bendras Kauno teatro ir estų tarptautinio operos festivalio „PromFest“ projektas. „PromFest“ menininkų komanda, kurios idėjinis lyderis yra žinomas estų dirigentas Erki Pehk, kas du metus rengia tarptautinį Klaudia Taev jaunųjų dainininkų konkursą, o jo nugalėtojas gauna puikią progą dainuoti pagrindinę partiją pasirinktoje operoje. Šį kartą laimė nusišypsojo dviems jauniems atlikėjams - festivalio žvaigždėmis tapo jauna latvių dainininkė Elina Šimkus, „Caro sužadėtinėje“ dainuojanti pagrindinę pirklio dukters Marfos partiją, ir baltarusių bosas Andrej Savčenko, sukūręs operoje opričniko Grigorijaus Griaznojaus partiją. Marfos priešininkės Liubašos partiją dainavo garsi ukrainiečių dainininkė Angelina Švačka, gerai žinoma ir Lietuvos operos gerbėjams kaip puiki Karmen partijos atlikėja, prieš dešimtmetį girdėta ir Vilniaus scenoje, užbūrusi savo žavesiu garsiausių Europos teatrų žiūrovus.

Projekte pakviestas dainuoti ir profesorius Vladimiras Prudnikovas, ne kartą buvęs šio festivalio organizuojamame Klaudija Taev dainininkų konkurso žiūri nariu ir pirmininku. Kitus vaidmenis operoje „Caro sužadėtinė“ atliko Kauno muzikinio teatro solistai Nomeda Vilkanauskaitė, Tadas Girininkas, Kęstutis Alčauskis ir Žanas Voronovas. Solistų ansamblį papildė ir jauna lietuvaitė Jomantė Šležaitė, dainavusi Duniašos partiją operoje, ir dalyvaujanti šiųmetėse dainininkų varžytuvėse.

N.Rimskio-Korsakovo opera „Caro sužadėtinė“ – reta viešnia Vakarų Europos teatrų scenose, tačiau spektaklio statytojams šis kūrinys imponavo siužeto universalumu ir amžinu pateikiamų vertybių aktualumu, nors veikiantieji asmenys yra realios istorinės personos. Levo Mėjaus dramos, pagal kurią parašytas operos libretas, herojų likimus valdo pavydas, valdžios geismas, pinigai ir tik tragiška baigtis sukrečia tuos, kurie nesuvokė būties prasmės, užmiršo tikėjimo priesakus: nežudyk, nevok, negeisk svetimo vyro ar moters, nenuodyk savo sielos.

Pasak operos režisieriaus ir choreografo Teet Kask operoje atspindimos 1572 m. žmogiškosios vertybės nepakito ir mūsų d ienomis, jos aktualios, neįkainojamos, jų nepakeičia laiko tėkmė. Siužeto įvykiai turi konkretų istorinį kontekstą, tačiau pirmiausia tai - žmogiškoji tragedija.

Kaip ir žadėjo operos „Caro sužadėtinė“ scenografas, kostiumų ir grimo dailininkas Madis Nurms, tai nebuvo tradicinė šios operos interpretacija. Estų menininkų komanda žiūrovams pateikė itin modernią, gal net ir šokiruojančią „Caro sužadėtinės“ versiją, kupiną mitologinės simbolikos, derinamos su šiuolaikinėmis vizualinėmis medžiagomis. Pagrindinis scenovaizdžio akcentas – elnias, nes tai plačiausiai atpažįstamas religinis, mitologinis ženklas, simbolizuojantis Rojaus gyvenimo medį, ragai - jo šakas. Elnias yra ir kilnumo bei dvasios stiprybės simbolis. Tamsos jėgas čia vaizduoja šuns galvos, kurias prie balnų tvirtindavosi caro Ivano Rūsčiojo opričnikai.

Tačiau svarbiausi šiame spektaklyje yra atlikėjai – solistai, jiems talkinę ir dar vienu mistiniu operos personažu tapę choro artistai bei solidžią puokštę pagyrų pelnę orkestro muzikantai. Dainininkų meistriškumas, nuostabūs balsai, plati emocijų skalė, natūraliai perteikti ir giliai išieškoti herojų paveikslai sukūrė tą įspūdingą šventę, kurios liudininkais turės progą pabūti ir Kauno valstybinio muzikinio teatro žiūrovai, kai „Caro sužadėtinė“ rudenį atkeliaus į šio teatro sceną.

Du operos „Caro sužadėtinė“ spektakliai buvo parodyti Estijos vasaros sostinėje Piarnu, rugpjūčio 15 d. ji skambės tarptautiniame operos festivalyje „Birgitta“ Taline.

Operos „Caro sužadėtinė“ premjera Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje numatoma lapkričio mėne